2024 Autorius: Isabella Gilson | [email protected]. Paskutinį kartą keistas: 2023-12-17 03:33
Žalieji svogūnai žmonėms nuo seno žinomi kaip vitaminų š altinis, prieinamas ištisus metus. Ši kultūra atkeliavo pas mus iš tolimų šalių – modernių Afganistano ir Irano teritorijų. Ir šiandien be jo neįsivaizduojame nė vieno sodo sklypo ir šventinio stalo. Kuo žalieji svogūnai naudingi žmogaus organizmui? Kaip tinkamai jį laikyti ir auginti? Atsakymus į šiuos ir daugelį kitų klausimų rasite mūsų straipsnyje.
Kilmė
Botaniškai žali svogūnai yra lapų rūšis. Kaip jie atsiranda? Norėdami tai suprasti, pirmiausia prisiminkime tokios ūglio modifikacijos kaip lemputė struktūrą. Jis turi plokščią stiebą, kuris vadinamas dugnu. Jis vysto pumpurus, atsitiktinių šaknų ir lapų krūvą. Pastarieji yra atstovaujami trijų tipų. Pirmoji – sultinga ir mėsinga. Juose yra vandens ir maistinių medžiagų, kurios užtikrina jų gyvybingumą nepalankiu laikotarpiu. Sausa membrana apsaugo sultingus lapus nuo mechaninių pažeidimų ir drėgmės praradimo. Žalieji svogūnai yra jauni lapai. Todėl jie pirmauja pagal naudingų mineralų kiekį.
Rūšių įvairovė
Žaliems svogūnams auginti naudojamos kelios šio augalo rūšys. Labiausiai paplitęs yra svogūnas. Jis auginamas ir mėsingiems svogūnėliams, ir jaunoms plunksnoms. Ši rūšis yra nepretenzinga, todėl ją lengva auginti šiltnamyje, atvirame lauke ir net ant palangės.
Kita rūšis yra porai. Jam nėra lemputės. Dažniausiai valgomas storas poro stiebas, nes žali lapai yra gana kieti. Kitas šios rūšies bruožas yra tai, kad jį laikant, joje žymiai padidėja vitamino C. Šios medžiagos kiekio lyderis yra svogūnas. Jame šio vitamino yra dvigubai daugiau nei kitose rūšyse. Gležies svogūnas, kurio skonis primena česnaką, taip pat yra daug geležies.
Auginimo sąlygos
Švieži žalieji svogūnai yra paklausūs ištisus metus. Sultingiausios plunksnos gaunamos auginant šį augalą atvirame lauke. Norint gauti derlių gegužės pradžioje, svogūnėlius reikia sodinti į dirvą rudenį prieš prasidedant šalnoms. Per tą laiką jie turės laiko įsitvirtinti.
Svogūnėliai dedami į purią dirvą, kad atstumas tarp jų būtų ne mažesnis kaip 15 cm. Per šį laikotarpį į dirvą reikia įberti mėšlo, komposto, kalio ir fosfatinių trąšų.
Kai dirva pradeda užš alti, ją reikia izoliuoti. Norėdami tai padaryti, svogūnėliai iš viršaus padengiami humusu, mėšlu, šiaudais ar durpėmis. Kai sniegas ištirps, šis sluoksnis pašalinamas, o lysvė uždengiama šiltnamiu. Jisturi leisti saulės šviesą ir laikyti šiltai. Todėl rūpintis m altu svogūnu yra gana paprasta. Dirva turi būti purenama, džiūstant laistoma, tręšiama medžiagomis, turinčiomis azoto.
Jei sodinamoji medžiaga pradeda dygti pavasarį, žalios plunksnos pasirodys tik vasaros pradžioje. Kad derlius būtų geras, sodinimui turi būti atrenkami dideli svogūnėliai be pažeidimų.
Laškinis česnakas ant palangės
Auginti namuose kaip sodinamąją medžiagą tinka maži svogūnėliai - apie 2 cm.. Žemė dedama į mažas dėžutes. Svogūnėlių negalima užkasti, nes tai sukels puvimą. Atstumas tarp jų turi būti 3–4 cm.
Pirmą savaitę dėžutės laikomos šiltoje vietoje. Kai pradeda dygti žali lapai, augalus reikia padėti ant palangės ar kitos saulėtos vietos. Tik tokiu atveju plunksnos bus kvapnios ir skanios. Maždaug per dvi dienas laistykite svogūnus. Kad neaugtų jauni lapai, reikia nupjauti tik išorines plunksnas.
Namuose užaugintų žaliųjų svogūnų nauda yra tokia pat gera, kaip ir žemėje užaugintų svogūnų. Žinoma, jis nėra toks sultingas, bet ant jūsų stalo galite turėti ištisus metus. Taigi žalius svogūnus auginti ant palangės verta.
Kokia žalųjų svogūnų nauda žmogaus organizmui
Reguliarus šio produkto naudojimas teigiamai veikia daugelio organų sistemų darbą. Visų pirma, tai yra raumenų ir kaulų sistemos, imuninės ir širdies ir kraujagyslių sistemos.
Kokie žaliuose svogūnuose esantys vitaminai yra naudingi? Kadangi šiame produkte gausu vitaminų C ir K, jo vartojimas skatina kaulų augimą.
Žalieji svogūnai teigiamai veikia odos būklę ir regėjimą. Jame esantis vitaminas A yra būtina rodopsino sintezės sąlyga. Ši medžiaga aktyvina akies receptorius, kurie reaguoja į šviesą. Trūkstant vitamino A, stebima liga, vadinama „naktiniu aklumu“arba hemeralopija. Tuo pačiu metu žmogus blogai mato prieblandoje.
Žaliasis svogūnas žinomas kaip antioksidantas. Vadinamosios medžiagos, galinčios surišti laisvuosius radikalus ir toksinus organizme. Mokslininkai nustatė, kad žaliųjų svogūnų flavonoidai stiprina imuninę sistemą, mažina vėžinių navikų riziką. Dėl didelio augalinių skaidulų kiekio ir mažo kaloringumo šis produktas yra būtinas norint normalizuoti virškinimą ir pagerinti apetitą.
B vitaminai dalyvauja kraujodaros, žaizdų gijimo, smegenų, širdies ir kraujagyslių sistemos bei virškinimo trakto atstatymo procesuose.
Skirtingai nei sultinguose svogūnėlių lapuose, žaliose plunksnose yra chlorofilo. Todėl padidėja geležies kiekis kraujyje, taigi ir dujų mainai.
Virusų priešas
Žalieji svogūnai yra nepamainomi peršalimo ligų profilaktikai. Askorbo rūgštis, arba vitaminas C, užtikrina normalią jungiamojo audinio veiklą. Ši medžiaga organizme nesintetina,ir tiekiamas tik su augaliniu maistu.
Mokslininkai nustatė, kad žaliuose svogūnuose jo yra dvigubai daugiau nei apelsinuose. Vitamino C veikimo mechanizmas pagrįstas mediatorių, sukeliančių uždegiminius ir alerginius procesus, veikimo slopinimu. Šiuo atveju pagreitėja antikūnų ir interferono sintezė. Visa tai žymiai padidina imuninės sistemos atsparumą neigiamam patogenų poveikiui.
Cheminė sudėtis
Angliavandeniai – krakmolas, mono – ir disacharidai žaliose plunksnose vyrauja iš organinių medžiagų. B altymų jame beveik tris kartus mažiau, o riebumas – nereikšmingas. Tarp mineralinių medžiagų vanduo užima pirmaujančią vietą. 100 g produkto yra 93 g Jame yra daug makro ir mikroelementų jonų. Pirmajai grupei priklauso kalcis, kalis, chloras, magnis, fosforas, natris ir siera. Iš žaliuosiuose svogūnuose esančių mikroelementų yra geležies, vario, cinko, mangano, chromo ir molibdeno.
Į jau išvardintus vitaminus verta įtraukti dar kelis. Pavyzdžiui, nikotino rūgštis. Ši medžiaga taip pat vadinama vitaminu PP. Tai būtina angliavandenių, b altymų ir lipidų apykaitai įgyvendinti. O vitaminas K reguliuoja kalcio surišimo procesus, taigi ir kraujo krešėjimą.
Vitaminai ištisus metus
Žalieji svogūnai yra universalus maistinių medžiagų š altinis. Tradiciškai jis vartojamas šviežias, dedamas į daržovių, žuvies ar mėsos patiekalus. Kalorijų kiekis žaliuose svogūnuose yra mažas – tik 19 kilokalorijų 100 g šviežių plunksnų.
Svogūnus ne tik lengva auginti, bet ir lengva laikyti. Dažniausiai tai daroma užšaldant. Bet svogūnus galima ir sūdyti, marinuoti, konservuoti. Tiesa, po tokio apdorojimo jis tiks tik dėti į įvairius patiekalus.
Plunksnos nuplaunamos po tekančiu vandeniu, išdžiovinamos ir sumalamos. Prieš šaldant galite pakepinti svogūnų griežinėlius. Tada galite iš karto pridėti jį prie gatavo patiekalo. Kadangi termiškai apdorojant pridedama augalinio aliejaus, kalorijų kiekis šiuo atveju yra iki 250 kcal.
Šaldytus svogūnus geriausia laikyti atskirame maisto inde arba maišelyje su virvelėmis. Bet jei sudėsite visas sutrintas plunksnas iš karto, ši masė „susiims į gumulą“. Todėl pirmiausia reikia plonu sluoksniu ant lygaus paviršiaus paskleisti svogūnų kubelius ir užšaldyti. Ir jau šioje formoje sudėkite į konteinerius tolesniam laikymui šaldiklyje.
Viskas gerai saikingai
Kaip matote, žaliuose svogūnuose yra daug cheminių elementų ir medžiagų. Jie reguliuoja gyvybinius procesus. Mažas žaliųjų svogūnų kalorijų kiekis leidžia jį naudoti su bet kokia dieta. Tačiau žmonės, sergantys tam tikromis ligomis, turėtų būti atsargūs dėl šio produkto. Tai yra: inkstų, kepenų, tulžies takų funkcijos sutrikimas, gastritas ir padidėjęs rūgštingumas. Šio apribojimo reikia ypač laikytis paūmėjimo metu.
Taigižalieji svogūnai yra universalus vitaminų ir mineralų š altinis, prieinamas ištisus metus. Šį produktą žmogus naudoja kulinarijoje, kosmetologijoje ir tradicinėje medicinoje.
Rekomenduojamas:
Žuvies riebumo lentelė: savybės, kalorijos ir naudingos savybės
Tyrėjų pastebėjimais, Skandinavijos šalyse yra daug šimtamečių, nepaisant gana atšiauraus klimato ir trumpos vasaros. Kas yra paslaptis? Faktas yra tas, kad skandinavai į savo racioną reguliariai įtraukia riebią žuvį. Šis produktas stiprina širdį ir kraujagysles, taip pat didina bendrą organizmo imunitetą
Džiovintos vynuogės: naudingos savybės, žala, kalorijos ir savybės
Džiovintos vynuogės arba razinos – populiarus džiovintas vaisius ne tik mūsų šalyje, bet ir užsienyje. Produktas turi neįtikėtiną vertę. Tai paaiškinama tuo, kad po vynuogių džiovinimo jų naudingos savybės padidės kelis kartus. Saldumas praturtintas vitaminais, makro ir mikroelementais, taip pat amino rūgštimis
Grūdėta varškė – savybės, naudingos savybės, kalorijos ir receptai
Grūdėta varškė yra vienas populiariausių pieno produktų. Jis plačiai naudojamas kulinariniais tikslais. Šio tipo maistas vartojamas tiek gryna forma, tiek kaip įvairių patiekalų (troškučių, sūrio pyragų, pyragaičių, salotų) dalis. Grūdų varškės sūrio savybės ir receptai, kuriuose yra šis produktas, aprašyti straipsnio skyriuose
B altieji kopūstai: naudingos savybės, cheminė sudėtis, vitaminai, kalorijos
B altieji kopūstai yra paklausiausia kopūstų rūšis Rusijoje. Šios daržovės, vadinamos ashchi, auginimas pradėtas senovės Iberijoje maždaug prieš 4000 metų. Kopūstai buvo auginami iš laukinių garstyčių, kurios Viduržemio jūroje auga dideliais kiekiais. B altųjų kopūstų skonis ir naudingos savybės buvo vertinamos net senovėje
Visiems pažįstamas žalias svogūnas – kam jis naudingas?
Žalieji svogūnai žinomi dėl itin teigiamų savybių. Be funkcijos papuošti patiekalus ir suteikti jiems gaivaus vasariško skonio bet kuriuo metų laiku, jis yra žinomas dėl savo didelių privalumų. Kuo naudingi žali svogūnai? Sužinokite atsakymą iš straipsnio
