Kuo gausu bulvėse? Maistinė vertė ir jos poveikis mūsų organizmui

2024 Autorius: Isabella Gilson | [email protected]. Paskutinį kartą keistas: 2023-12-17 03:33

Dažnai mes ieškome informacijos apie tam tikrų maisto produktų naudą mūsų organizmui. Domimės, kuo gausu mangų ir lašišos filė, krabų mėsa ar figos. Tačiau kartais beveik kasdien mažai dėmesio skiriame maistui, kuris patenka į mūsų lėkštę. Tačiau būtent ji lemia, kaip gerai maitinasi mūsų organizmas. Šiandien kalbėsime apie produktą, kurį mes, slavai, kartais vadiname „antra duona“. Ir tai tiesa: ar vasara, ar žiema, didžiulis didmiestis ar kuklus kaimas, ant stalų pavydėtinu dažnumu pasirodo mūsų mėgstamiausias produktas – bulvės. Tokios skausmingai pažįstamos daržovės maistinė vertė iš tikrųjų yra labai svarbi. Jis ne tik atlieka maisto, kuris numalšina alkį, vaidmenį, bet ir pripildo mus energijos, vitaminų ir netgi gali išgydyti.

Sveikas maistas

Sveika mityba pirmiausia priklauso nuo to, kaip ji subalansuota. Valgiaraštį reikia sudaryti taip, kad ingredientai papildytų ne tik vienas kito skonį, bet ircheminė sudėtis. Nepakankamai papildant organizmą vitaminais ar kitomis naudingomis medžiagomis galite ne tik pablogėti, bet ir sunkiai susirgti.

Taip pat turėtume daug dėmesio skirti tam, ką valgome. Produktas turi būti kokybiškas, šviežias, tinkamai laikomas ir paruoštas. Taisyklių nesilaikymas bet kokį, net ir patį įprasčiausią maistą gali paversti nuodais mūsų organizmui. Skirkime šiek tiek laiko tam, kas yra bulvė. Maistinė vertė, cheminė sudėtis, nauda ir žala mūsų organizmui, kaip tinkamai valgyti šį produktą – tai pagrindiniai klausimai, kuriuos šiandien paliesime.

Jis suteikia energijos

Bulvės yra neabejotinas krakmolo kiekio lyderis. Bet jis ne tik skatina švelnų virškinimą, bet ir veikiamas fermentų skyla į polisacharidus. Būtent jie mums suteikia jėgų ir jėgų. Turėtumėte žinoti, kad vėlyvųjų veislių (žieminių) gumbuose yra daugiau krakmolo nei ankstyvuosiuose. Tačiau tai ne vienintelis elementas, kurio gausu bulvėse. Šio produkto maistinę vertę taip pat lemia b altymų kiekis, taigi ir amino rūgštys, reikalingos organizmo atjauninimui, jų pagalba mūsų organizmas atkuria naujas ląsteles. Tarp jų yra b altymai, albuminas, globulinas ir peptonas. B altymų kiekiu bulvės tik šiek tiek prastesnės už mėsos produktus ir kiaušinius.

Mineralai

Bulvių cheminė sudėtis prisotinta makro ir mikroelementų, gausu vitaminų. Kalis yra mineralų lyderis - 427mg, fosforo - 58 mg ir magnio - 22 mg 100 g gumbų. Norint visiškai prisotinti organizmą šiais elementais, suaugusiam žmogui per dieną pakanka suvalgyti 300 g bulvių.

Bulvių cheminė sudėtis taip pat apima:

• cholinas – 13 mg;
• kalcis - 11 mg;
• natris – 6 mg;
• geležis – 0,8 mg;
• selenas – 0,4 mg.

Mikroelementai yra cinkas, varis, bromas, kob altas, boras, manganas, jodas ir daugelis kitų.

Ir vitaminai

Bulvėse yra daug vitaminų, ypač daug askorbo rūgšties (vitamino C) – 11 mg 100 g produkto. Būtent jo dėka Europos šalims pavyko laiku nugalėti skorbuto epidemiją. Taip pat gausu B grupės vitaminų – B1, B2, B3, B6 ir B9. Gumbuose taip pat yra vitamino K, jo toli gražu ne visada yra augaliniame maiste. Jo vertė labai svarbi – palaiko kraujo ir visos širdies ir kraujagyslių sistemos būklę normaliai.

Poveikis kūnui

Žalios bulvės turi daug didesnę maistinę vertę nei virtos. Dauguma vitaminų sunaikinami gaminimo metu, todėl reikia stengtis patiekalą pagaminti kuo greičiau. Šviežios bulvių sultys turi gydomųjų savybių ir yra naudingos virškinimo sistemai: gali išgydyti gastritą ir net opas. Bulvių patiekalai normalizuoja skrandžio, žarnyno darbą, turi lengvą diuretikų poveikį. Jo teigiama įtakaširdies ir kraujagyslių būklė taip pat labai aukšta.

Bulvių naudojimas priklauso nuo gebėjimo išgydyti bet kokias žaizdas, opas ir nudegimus. Sutarkuokite keletą žalių bulvių ant smulkios trintuvės ir užtepkite ant nudegimo (žaizdos), po kelių tokių „seansų“bet kuri, net pati sudėtingiausia žaizda, pradės gyti ir neliks nudegimo pėdsakų. Virtos „uniformos“poros labai naudingos sergant viršutinių kvėpavimo takų ligomis.

nauda, o ne žala

Pagrindinė maistinių medžiagų koncentracija gumbuose yra po oda. Mes, kaip taisyklė, jų atsikratome, todėl iš savęs atimame daugumą mikroelementų, kurių bulvėse taip gausu. Jo maistinė vertė bus daug didesnė, jei jis bus virtas su oda. Vėlyvųjų veislių bulves taip patepti ne visada pavyksta, nes jų odelė gana tanki, o jaunoms gana. Kruopščiai nuplaukite bulves ir išvirkite arba kepkite šioje formoje. Ir maži bulvių gumbeliai yra daug sveikesni nei dideli, ir jie iškepa daug greičiau. Nuluptų bulvių stenkitės neužpilti vandeniu, geriau jas išvirti iš karto. Dauguma vitaminų lengvai išplaunami ir ištirpinami vandenyje.

Nevalgykite bulvių, kurių odoje yra žalsvų dėmių arba kurios išdygo. Tokie gumbai yra prisotinti solanino – sveikatai pavojingos medžiagos. Jei pastebėsite, kad bulvės pradėjo dygti, atsikratykite daigų ir padėkite jas vėsioje vietoje (šaldytuve arba rūsyje).

Kaip matote, mūsų organizmui naudingi ne tik užsienio produktai, bet irmūsų, toks brangus ir visų mylimas. Būkite dėmesingi savo sveikatai, ir tai tikrai jums atsakys su dėkingumu. Sveikatos jums ir jūsų artimiesiems!